Šventoji Sekminių Dvasia kiekvieną kartą nužengia ant žmonių būrio su tikslu juos suvienyti, o kartu atskleisti jų įvairovę bei atverti juos skirtingumui. 1491 metais gimusios Ispanijos basko Ignaco Lojolos gyvenimas ir Jėzuitų draugijos įkūrimas gražiai iliustruoja šio Sekminių vėjo dvelksmą. 
 
                        Filmas mums gerai nušviečia tą Dvasios nuotykį, kurį patyrė Ignacas – kaip Dvasia palengva Ignacą veda link to, kad jis įkurtų religinį ordiną – Jėzaus draugiją, kuri dabar, praėjus 450 metų po jo mirties, visame pasasulyje buria tūkstančius jėzuitų, o daugybė bendruomenių ir judėjimų remiasi jo dvasingumu. Dievas atsiliepia į atkaklų Ignaco siekimą sekti vargingą bei nusižeminusį Jėzų, ir labai konkrečiu būdu jam suteikia išmanymą per vizijas, per įvykius, per savo žodį ir per Bažnyčią, kaskart jį atmainydamas: 
 
1. 1521 - PAMPELONA. Dvasių skyrimas, ištyrimas.
2. 1522 - MANRèSE. Gelbėti sielas.
3. 1523 - Iš JERUSALĖS į PARYŽIŲ. Jėzaus pėdomis.
4. 1537 – Iš VENECIJOS į ROMĄ. Vienybės išsaugojimas išsibarsčius.
5. 1539 - ROMA. Visur atrasti Dievą.